Urbanizacija: iššūkis miesto valdytojams!

Norint, kad miestų augimas vyktų organizuotai, užtikrintų aukštesnę gyvenimo kokybę ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, reikia integruoto požiūrio į vykstančius procesus. XX amžiaus pabaigoje kilęs naujojo urbanizmo judėjimas – tai atsakas į besiplečiančius, resursus eikvojančius miestus, kurie tampa vis labiau priklausomi nuo automobilių, kuriuose tolsta vienos nuo kitų gyvenamosios ir darbo vietos, didėja atskirtis tarp viduriniosios klasės gyvenamų priemiesčių ir „blogų“, neprestižinių rajonų. Pagrindinis naujojo urbanizmo principas – kasdien reikalingus objektus galima pasiekti pėsčiomis, per 10 minučių. Taip pat svarbu ryšiai, mišri teritorijų paskirtis ir įvairovė, viešųjų erdvių prieinamumas, kokybiška architektūra, greta esantys įvairių dydžių, tipų, kainų būstai, didesnis miestų tankumas, patogus viešasis transportas ir energetinis efektyvumas.
2014 – 2020 m. ES investicijos Lietuvos miestuose yra nukreiptos į apleistų teritorijų senuosiuose pramoniniuose rajonuose pertvarkymą, buvusių stambių pramoninių objektų infrastruktūros pritaikymą smulkaus ir vidutinio verslo reikmėms, miestų centrinių dalių atgaivinimą, kompleksinį senųjų gyvenamųjų rajonų atnaujinimą.

Dėmesio sulaukia ir praėjusio amžiaus 6-8 dešimtmečių statybos miestų gyvenamieji rajonai. Tokiuose rajonuose trūksta mašinų stovėjimo aikštelių, juos sunkiau pasiekti viešuoju transportu, prasta kiemų ir gatvių būklė. Užstatymo tankumas čia nedidelis, didesnį plotą užima želdiniai, parkai, dauguma gyventojų dirba kitose miesto dalyse ar kituose miestuose, pastebimas aukštas nedarbo lygis, gyventojų senėjimas. Tokiose teritorijose gerinama gyvenamoji aplinka, sprendžiamos socialinės problemos, investicijos derinamos su daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija ir viešųjų paslaugų infrastruktūros atnaujinimu.
ES investicijos naudojamos ir formuojant gyventojų bei verslo traukos centrus miestų centrinėse dalyse, kur teritorija tankiai užstatyta, yra lankytinų, paveldo objektų, dideli transporto srautai, geras pasiekiamumas viešuoju transportu, infrastruktūra skirta viso miesto gyventojams. Tokios teritorijos turi nemažą darbo vietų kūrimo potencialą – gausiai lankomos miestų viešosios erdvės sudaro sąlygas verslininkams siūlyti naujas ar plėtoti esamas paslaugas, įrengti poilsiui skirtas žaliąsias erdves.

Investicijoms į Lietuvos miestus taikomas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas naujasis planavimo metodas – integruotos teritorinės investicijos (ITI). VRM skiriamą tikslinę paramą miestų infrastruktūros plėtrai ar bendruomenės, verslo bei savivaldos socialinėms inovacijoms papildo kitų ministerijų įgyvendinami sprendiniai ir įvairūs ES paramos fondų finansiniai instrumentai. Pastarieji pagrįsti tuo, kad į miestą žiūrima kaip į visumą, kuri turi būti valdoma ir plėtojama kompleksiškai, o specifinės, „sektorinės“ problemos sprendžiamos tik kaip šios visumos dalys.
Kaip tikslingai panaudoti investicijas į miestų plėtrą? Miestų plėtros URBACT programa padeda atsakyti į šį klausimą. Programoje patvirtinti 25 gerosios mietų valdymo praktikos perdavimo tinklai. Juose dalyvauja 20 ES šalių miestai. Gerosios praktikos perdavimo projektai – tai puiki galimybė miestams atrasti ir patiems pritaikyti inovatyvius miesto valdymo ir plėtros sprendimus, kurie jau yra praktiškai taikomi kitų šalių miestuose.

Daugiau informacijos rasite tinklalapyje: http://urbact.eu/25-transfer-networks-approved

Parengė Nacionalinis URBACT biuras kartu su VRM Regioninės politikos departamentu