You are here

Suplanuokite kelionę į „laikinojo naudojimo“ vietas mieste!

Edited on

28 December 2018
Read time: 5 minutes

Marcelline Bonneau pristato URBACT programos REFILL tinklo „laikinojo naudojimo“ koncepcijos pasiekimus per pastaruosius dvejus su puse metų.

Apsilankymas „laikinojo naudojimo“ mieste

Kas vis dar prisimena tuščias erdves ir pastatus, kurie kažkada buvo erdvės be taisyklių, derlingo eksperimentavimo, asmeninių galimybių išplėtimo ir kūrybingumo plėtojimo dirva? Galime augti ir išplėsti savo galimybes, kaip kad prisimename iš šeštojo dešimtmečio filmo „Berniūkščiai iš statybų kvartalo (išorinė nuoroda), kuriame vaikai leido laisvalaikį apleistame statybų kvartale pačiame Briuselio centre, ir kur režisieriaus Jacques Tati filmo „Mano dėdė sūnėnas valgė spurgas ir sušvilpdavo pėstiesiems, kad jie atsitrenktų į žibinto stulpą.

Tuščios erdvės (apleistos vietos, nenaudojamos miesto teritorijos, dykros, šeimininkų neturinčios teritorijos, degradavusios ir suniokotos teritorijos ar pastatai) vis dėlto gali skatinti miesto kūrybingumą ir eksperimentavimą, pasitelkus „laikinojo naudojimo“ koncepciją. Ir daugelis miestų eksperimentavo su jomis per kelis pastaruosius dešimtmečius, sutelkdami draugėn naujovių ir pokyčių įkvėpimo šaltinį ir taip sukurdami naują miesto plėtros variklį ir terpę.

Per dvejus su puse metų URBACT REFILL tinklas siekė identifikuoti „laikinojo naudojimo“ prieigos kelius, nepaisant savivaldybių „laikinojo naudojimo“ projektų įgyvendinimo etapo. Šie keliai sutelkti REFILL „laikinojo naudojimo“ kelių žemėlapyje. „Yra daug kelių, kuriais galima patekti į „laikinojo naudojimo“ tuščias erdves ir pastatus. Jie nėra tiesioginiai, priklauso nuo išvykimo vietos kiekviename mieste, taip pat nuo interesų ir poreikių,“ – aiškina François Jégou ir Marcelline Bonneau, REFILL tinklo vadovaujantys ekspertai.

Kviečiu jus į ekskursiją po „laikinojo naudojimo“ projektą vykdančio miesto penkias kaimynijas, atkreipiant dėmesį į kai kurias pavyzdines iniciatyvas.

Žinomumo padidinimas: vaizdo įrašas ir paviljonas

Kaip galite dirbti su „laikinojo naudojimo“ projektu, jeigu nežinote, kas yra tas „laikinasis naudojimas“? Jeigu nežinote, kaip tai atrodo? Jeigu nežinote, kokią naudą jis gali duoti miestui? Daugelis savivaldybių, siekiančių propaguoti „laikinąjį naudojimą“, pastebėjo sunkumą skleisti apie tai žinią: pirma padaryti ją paprastą, suprantamą, o paskui įtikinti įvairius suinteresuotus asmenis, kurie galėtų įsitraukti. Todėl URBACT REFILL tinklas padėjo sukurti į vartotoją orientuotą vaizdo įrašą, laisvai prieinamą internete: „Laikinasis naudojimas nežiniukams . Per keturias minutes jame pateikiama „laikinojo naudojimo“ ištakų, lėšų ir plėtros jūsų miestuose galimybių apžvalga.
Atėnų miestas (EL) pasirinko padaryti „laikinąjį naudojimą“ matomu, prieinamu ir paprastu vietinės sanglaudos stiprinimo būdu. Šiam tikslui jis panaudojo nedidelį paviljoną „Synathina, esantį priešais centrinę turgavietę, itin simbolišką ir matomą tašką, kurį padarė veiklų ir renginių koordinavimo centru. Sistema paprasta: susidomėję miestelėnai iš anksto rezervuoja ir pasiima raktus iš netoli esančio savivaldybės biuro. Šis būdas yra santykinai mažai rizikingas ir jam taip pat reikia nedidelių savivaldybės išteklių. Tai pasirodė labai vertingas būdas skatinti miestiečių iniciatyvas centrinėje miesto vietoje su skveru aplink, paverčiant ją mėgstama tokių susibūrimų vieta.

Paklausos ir pasiūlos atliepimas tiriant galimybes ir derinant poreikius

Kaip galite nuspręsti, koks „laikinasis naudojimas“ įmanomas jūsų mieste? Kokios suinteresuotos šalys įsitraukia? Kaip galite suburti juos draugėn? Išties gali būti itin svarbu įvertinti jūsų miesto kaip visumos „laikinojo naudojimo“ potencialą, nužymint tuščias erdves, apibrėžiant mastą, erdvės reikalavimus, autonomijos lygį ir kiekvienos iniciatyvos pridėtinę vertę bei nustatant tuščių erdvių būklę. Ostravos (CZ) savivaldybė atliko kokybinį tyrimą (išorinė nuoroda), siekdama patikrinti, ar „laikinojo naudojimo“ projektas galėtų būti sprendimas dėl tuščių pastatų ir nenaudojamų teritorijų. Buvo apklausti savininkai ir „laikinojo naudojimo“ projektų naudotojai, o gauti rezultatai pasitelkti kaip įrodymas administracijos sprendimų priėmėjams. Atlikdama tyrimą, savivaldybė taip pat įgijo supratimą apie savo veiklas ir interesus „laikinojo naudojimo“ projekte bei sudarė sąlygas apsikeisti nuomonėmis galimiems suinteresuotiems asmenims… Tinklo sukurtas įrankis, ryšių mezgimo metodologija, įgalino savivaldybes suburti tuos, kurie turi erdvę, su tais, kuriems jos reikia, ir atvirkščiai: tai reiškia, peržengti įprastinį administracijos uždarumą, užtikrinant, kad kiekvienas partneris susipažintų su kitu.

„Laikinojo naudojimo“ įtraukimas į savivaldybės darbotvarkę, sukuriant tikslines strategijas
Kaip galite užtikrinti, kad „laikinojo naudojimo“ galimybės bus įtrauktos į miesto planavimą, bet taip pat į kitas vietos strategijas? Kaip galite užtaisyti plyšį tarp griežtos teisinės sistemos ir „laikinojo naudojimo“ lankstumo? Kaip galite įžiebti susidomėjimą „laikinuoju naudojimu“ savo mieste? Miestai siekia paremti „laikinąjį naudojimą“ išsikeldami bendruosius tikslus ir parengdami palaipsnius miesto plėtros, ūkinės veiklos ir socialinių tikslų planus. Jie mėgina ir randa būdus dirbti teisinėje sistemoje, tuo pačiu sudarydami sąlygas lankstumui. Jie palaiko ryšius su išrinktais atstovais, miesto administracijos teisės aktų leidėjais ir galingomis išorinėmis suinteresuotomis šalimis, kad aptartų, kaip „laikinasis naudojimas“ gali padėti jiems išspręsti problemas. Gente (BE) nuo 2014 m. buvo pasitelktas „laikinojo naudojimo“ fondas (išorinė nuoroda) kaip finansinė paskata naujoms idėjoms ir iniciatyvoms, susijusioms su „laikinuoju naudojimu“. Taikydamas paprastą projektų konkursų skelbimo procedūrą, fondas kasmet paskirsto 300 000 EUR, kad būtų panaudoti infrastruktūrai, saugos priemonėms ir garso izoliacijai, draudimui, priežiūrai ir kai kuriais atvejais ryšiams. Tokia strategija parėmė mažesnių, iš apačios į viršų kylančių projektų proveržį Gento kaimynijose.

Priemonių komplekto, skirto pradėti projektus ir nustatyti jų vertę, surinkimas

Kaip ir savininkas, ir naudotojas gali pradėti savo projektą? Kaip galite galvoti apie galimą savo projekto plėtotę? Kaip galite užtikrinti aiškų abipusį projekto sąlygų supratimą? URBACT REFILL tinklo metu miestams partneriams paaiškėjo, kad jiems reikėjo iš anksto išsiaiškinti savo bendradarbiavimą, kai propagavo tuščių erdvių laikinąjį naudojimą. Vienas toks poreikis paskatino sukurti laikinojo naudojimo vertės sukūrimo planą (išorinė nuoroda): neformalią sutartį ir adaptuotą verslo modelio koncepciją, kurioje savininkui ir naudotojui užduodami esminiai klausimai apie tikslus, vertes, naudą, planus ir t. t.

Siekdamas atliepti savo suinteresuotųjų šalių poreikius, Poznanės miestas (PL) sudarė priemonių komplektą, prieinamą ir internetu, ir neprisijungus. Jame pateikti praktiniai patarimai, sėkmingo tarpininkavimo sprendimai ir socialinės sutartys, naudingų vietinių kontaktų sąrašas ir rekomendacijos laikinojo naudojimo sutartims.

„Laikinojo naudojimo“ pavertimas nauja norma, tarpininkaujant tarp savininkų ir laikinųjų naudotojų

Kaip galite užtikrinti, kad viskas sklandžiai judės nuo A iki Z? Kaip galite padaryti laikinąjį naudojimą standartine paslauga? Miestai parengė serijas veiksmų, kuriuos reikia turėti omenyje tol, kol „laikinojo naudojimo“ projektas yra vykdomas, siekiant užtikrinti, kad projektas vadovaujasi integruotu socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu, ir analizuoti suinteresuotųjų šalių grįžtamąjį ryšį bei paremti lėšų perdavimą ir iniciatyvos perkėlimą. Kiti suorganizavo technines, administracines, finansines ir ryšių bei kitokias reikiamas paslaugas. Siekdamas užtikrinti nuolatinį projekto tęsinį, Brėmeno (DE) miestas įsteigė laikinojo naudojimo projektų agentūrą ZZZ (išorinė nuoroda) („ZwischenZeitZentrale Bremen“). Privačios įmonės valdoma agentūra remia, inicijuoja ir prižiūri laikinojo naudojimo projektus visame Bremene: ji atlieka tarpininko vaidmenį tarp savininkų ir laikinųjų naudotojų bei administracijos.

Rezultatai ir pamokos apie laikinąjį naudojimą

Čia pateikiame tik keletą URBACT REFILL tinklo pavyzdžių ir atvejų. Buvo daug kliūčių ir iššūkių, įvairiausių pamokų ir netgi didesnių konstruktyvių poslinkių.
Galime apibendrinti kai kuriuos iš šio projekto rezultatų:

- laikinasis naudojimas yra įpainiotas į sudėtingų (privačių, viešųjų, asociacijų) ir jautrių interesų ir problemų tinklą;

- dėl kai kurių iš šių motyvų dichotomijos, bet ypač dėl šios temos naujumo darbotvarkėje miesto administracijai svarbu apsvarstyti savo miesto planavimo strategiją ir būdą, kaip galėtų sutelkti interesus (iš pirmo žvilgsnio skirtingus), kad prisidėtų prie labiau integruoto miesto planavimo kūrimo;

- šios problemos sprendimas gali turėti didelį ekonominį, socialinį, aplinkosauginį ir kultūrinį miesto plėtros potencialą; ir

- laikinasis naudojimas užduoda klausimus, kokiu būdu miestai yra valdomi ir kokį vaidmenį miesto administracija gali atlikti tarpininkaudama tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių.

REFILL projektas turėjo progą pristatyti savo kelių žemėlapį per URBACT miesto festivalį Lisabonoje 2018 m. Paaiškėjo, kad dauguma problemų, su kuriomis susidūrė dalyviai, buvo išsprendžiamos tinklo darbu, atliktu per dvejus su puse metų.

Pasižiūrėkite REFILL laikinojo naudojimo kelių žemėlapio (išorinė nuoroda) nugarėlę ir atpažinkite tolesnę informaciją, išteklius ir kontaktus, kurie gali būti naudingi jūsų pačių kelionėje į laikinąjį naudojimą!

Iškilo nauji tuščių erdvių tipai

Europos miestai išsivystė, mes matome vis mažiau tokių vietų, kurias dar reikėtų paversti moderniomis miesto kaimynijomis.

Vis dėlto iškilo nauji tuščių erdvių tipai: tai pastatai, kurie buvo apleisti, kadangi neatitiko augančių įmonių poreikių ir darbo praktikų. Tai dykros, kuriose sunkioji pramonė paliko giliai įsigėrusią taršą, dėl kurios nebeįmanoma pritaikyti šių teritorijų komercinėms reikmėms, tai kai kurių regionų stiprios industrinės praeities likučiai pastatų ar apleistų teritorijų, buvusių dokų pavidalu… Visa tai suteikia Europos miestams naują veidą ir sukuria atgaivinimo per laikinas veiklas, kurios ten gali vykti, potencialą.

Tačiau vis dar naujas, kai kuriuose miestuose netgi neegzistuojantis miesto valdžios atsigręžimas į šias vietas. Savivaldybės vis dar rengia struktūras ir sistemas, kurios galėtų padėti kuo labiau pasinaudoti turimu potencialu. Kaip kad buvo pastebėta daugelyje miestų, tokioms iniciatyvoms daugiausia vadovauja miestiečiai ir kūrybingi verslininkai. Visuomenė keičiasi, taip pat keičiasi ir miestai. Miestiečiai pageidauja labiau įsitraukti į miesto plėtrą. Jie atlieka vis svarbesnį vaidmenį miesto valdyme, o tai kvestionuoja dabartinį miestų valdymo būdą. Tuščių erdvių laikinasis naudojimas gali būti pirmas žingsnis į valdymo organizacinio pertvarkymo pereinamąjį etapą, suteikiant daugiau erdvės miestiečių veiksmams.

  • Nuotrauka 1: REFILL Laikinojo naudojimo žemėlapis
  • Nuotrauka 2: Synathina
  • Nuotrauka 3: Strateginio dizaino žemėlapiai
  • Nuotrauka 4: REFILL TU vertės kūrimo planas
  • Nuotrauka 5: ZwischenZeitZentrale
  • Nuotrauka 6: REFILL Laikinojo naudojimo žemėlapis