You are here

Laukia įspūdinga URBACT miestų festivalio programa Lisabonoje!

Edited on

27 July 2018
Read time: 3 minutes

Kviečiame susipažinti su daugybe įvairių temų, kuriomis bus kalbama 2018 m. URBACT miestų festivalyje. Šios temos bus nagrinėjamos įvairiomis formomis – pradedant nuo pasivaikščiojimų ir baigiant kūrybinėmis dirbtuvėmis, darbu laboratorijose ir mokymais.

Įsivaizduokite, kad ruošiatės maloniam ir įkvepiančiam pasivaikščiojimui po miestą ir štai keletas integruotų miesto plėtros maršrutų, prie kurių galėtumėte prisijungti:
MIESTAI, KURIUOSE LYTYS YRA LYGIOS. Kaip miestai gali suprasti ir mažinti lyčių nelygybę.
Kodėl lyčių lygybė svarbi miestui? Per šį užsiėmimą vyks tiesioginė Lisabonos viešosios erdvės analizė, kuri padės suprasti miesto kraštovaizdžio sąsajas su lytimi. Vyks pristatymai ir diskusijos, kur bus sprendžiama, ką miestai gali padaryti, kad lyčių lygybė pagrindinėse temose padidėtų. Be to, bus kalbama apie miesto kompetenciją miestų plėtros klausimais, pvz., judumo, planavimo, reprezentacijos. Bus pateikiami Portugalijos pavyzdžiai ir suteikiama galimybė pagalvoti apie neatidėliotinus veiksmus, kurių galėtumėte imtis savo mieste.

BŪSTAS UŽ PRIEINAMĄ KAINĄ. Europos patirtis, mokymasis iš Lisabonos miesto.
Pasivaikščiokite po Alkántaros rajoną ir apsilankykite projekte „Pirmiausia – būstas“ (ang. Housing First), kuriame daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamiems žmonėms. Remiantis žalos mažinimo filosofija, prisitaikymo procesas aprūpinimo būstu kontekste glaudžiai susijęs ir su naudos gavėjų integracija į bendruomenę. (Re)integracija į bendruomenę plačiai skatinama suteikiant pastogę benamiams. Pasikalbėkite su ES Miestų darbotvarkės plėtojamos partnerystės būsto klausimais atstovais ir sužinokite, kuo šis metodas skiriasi nuo kitų Europos aprūpinimo būstu gerųjų praktikų.

VIETOKŪRA KAIP VIEŠŲJŲ ERDVIŲ GERINIMO KATALIZATORIUS. Kaip padidinti miesto gyvybingumą?
Mes dažnai sprendžiame apie miesto centro sėkmę pagal tai, kaip centro viešosiose erdvėse renkasi ir bendrauja žmonės. Kartais matome tuščias, nuniokotas viešąsias erdves ir klausiame, kaip ir kada jos galėtų tapti gyvybės pilnomis erdvėmis. Per šį pasivaikščiojimą ieškosime būdų, kaip vietos gyventojai galėtų imtis iniciatyvos gerinti viešąsias erdves, jas planuoti ir plėsti, taip pat, ką galima padaryti dėl šiose erdvėse vykstančios veiklos ir priežiūros.

MIESTO PAVELDO KRIZĖ. Turizmo ir vietos gyventojų poreikių suderinimas paveldo rajonuose.
Alfama yra svarbus istorinis Lisabonos rajonas, kuris dėl turizmo rizikuoja prarasti savo autentiškumą. Šiame užsiėmime bus kalbama apie tai, kaip būtų galima subalansuoti vietos gyventojų poreikius (dėl būsto, transporto ir t. t.) su turizmo industrijos poreikiais. Kaip išlaikyti rajono autentiškumą ir išvengti jo pavertimo į pramogų parką? Kaip surasti naują paskirtį seniems ir apleistiems pastatams? Kaip paskatinti pastatų restauravimą ir išsaugoti kokybę? Kultūros ir kūrybos sektoriaus lemiamas vaidmuo atgaivinant miesto vietoves taip pat bus aptartas per šį užsiėmimą.

SKAITMENINĖ MIESTŲ ATEITIS: PRISITAIKYK ARBA MIRK. Kaip sukurti vietas, kuriose klestėtų technologijų verslumo ekosistema.
Ką miestai gali padaryti, kad juose būtų kuriami skaitmeniniai startuoliai ir kiek klestinčiai technologijų verslumo ekosistemai svarbios erdvės ir vietos? Per šį pasivaikščiojimą ieškosime pagrindinių technologijų verslumo ekosistemos sudedamųjų dalių ir lankydamiesi Lisabonos miesto centre aiškinsimės, kaip miestai gali sukurti tokias sąlygas, kuriomis ši ekosistema klestėtų. Svarstymai ir diskusijos bus grindžiami susijusių veikėjų ir miesto subjektų bendradarbiavimu ir tuo, kiek šis bendradarbiavimas prisidėtų prie sėkmingos aplinkos.

MIGRACIJA IR INTEGRACIJA. Šis klausimas nesusijęs tik su kalbos mokymusi ir darbo paieškomis.
Trumpam nuvykite į Amadorą, miestą Lisabonos pakraštyje, kuris pastatytas po viena po kitos einančių imigracijos bangų ir kuris turi ilgą darbo su integracijos politika patirtį. Amadora, kuri vadovavo programai „Atvykimo miestai“ (ang. Arrival Cities), dabar dalijasi savo gerąja praktika apie tai, kaip svarbu išsklaidyti neišsakytus su atvykėliais susijusius prietarus. Bus lankomasi svarbiausiose vietovėse, kurios geriausiai atspindi miesto požiūrį į migrantų integraciją ir įtrauktį. Jūs susitiksite ir išgirsite kalbančius vietoje dirbančius žmonės, kurie papasakos apie praktiką, kuria suteikiamos palankesnės sąlygos pasiekti paslaugas, aprūpinimą būstu ir apie projektus, skirtus mažumoms, atsidūrusioms socialiniu požiūriu pažeidžiamoje padėtyje.

MAŽMENINĖS PREKYBOS SEKTORIAUS ATGAIVINIMAS. Vietos parduotuvių vidutinio dydžio ES miestuose atgaivinimas.
Per šį pasivaikščiojimą dalyviai aplankys Lisabonos Baixa-Chiado rajoną, kur turės galimybę susirinkti informacijos apie tai, kaip spręsti neužimtų mažmeninės prekybos vietų miesto centre klausimą. Dalyviai apmąstys vietos parduotuvių atgaivinimo miestuose iššūkį klausydamiesi liudijimų ir dalydamiesi jau įgyvendintais praktiniais, perleidžiamais ir integruotais sprendimais.

VIETOS MAISTAS MIESTO LĖKŠTĖSE. Kaip žemės ūkio produktų gamyba gali padėti socialinei įtraukčiai.
Žemės ūkio produktų gamyba yra brandi pramonės šaka, kuriai tenka svarbus vaidmuo BVP, užimtumo ir aplinkos tvarumo klausimais. Pagrindinis pasivaikščiojimo tikslas yra pasidalyti žiniomis apie „Žemės ūkio bei miesto“ (ang. Agri-Urban) ir „Semear“ projektus. Dalyviai apsilankys SEMEAR na Terra in Oeiras (išorinė nuoroda) ir sužinos daugiau apie tai, kuo vienas kitą papildo abu projektai, ir apie konkrečius pavyzdžius, kurie gali pabrėžti miestų maisto strategijos vaidmenį skatinant aplinkos apsaugos ir socialinius sprendimus.

INTEGRUOTAS POŽIŪRIS Į SKURDŽIUS RAJONUS. Kaip skurdus rajonas gali gauti naudos iš „Ekologinės kaimynystės“ (ang. Eco-neighbourhood) projekto.
Veikdama kartu su skirtingomis suinteresuotomis šalimis, Lisabonos savivaldybė pradėjo vykdyti projektą „Ekologinė kaimynystė Boavista Ambiente +“, kaip integruotą tvarių inovacijų modelį. Veikla buvo skirta viešajai erdvei pertvarkyti ir pritaikyti; įgyvendinti priemonėms, skirtoms energiniam naudingumui didinti; viešiesiems įrenginiams permodeliuoti ir informuotumui skatinti. Šis dar vystomas projektas yra dalis BIP-ZIP programos. Taigi pasiruoškite užsidėti šalmus ir apsilankyti statybų aikštelėje!

KOVOKIME SU SKURDU MIESTUOSE RAUDAMI JĮ SU VISOMIS ŠAKNIMIS. Didesnių galių vietos bendruomenėms suteikimas yra pati geriausia priemonė kovai su nelygybe.
Vietos bendruomenės reikalingos planuojant ir formuojant miesto pastangas veiksmingai panaikinti skurdą. Nuvykę į prioritetinę BIP/ZIP kaimynystę – Marvilą – sužinosime, kaip bendruomenės inicijuotos plėtros pagalbos būdais Lisabonoje tvarkomi skurdūs rajonai siekiant atkurti atviras aikštes, iš naujo panaudoti visuomeninius pastatus, iš naujo suaktyvinti vietos prekybą ir panaudoti grafičius naujai istorijai papasakoti. Taip pat apžvelgsime tai, kaip galima nukreipti nacionalinę politiką ir ja pakurstyti darbą, kurį šioje srityje atlieka URBACT.