Kaip pritaikyti viešuosius pirkimus vietiniams poreikiams, naudotojams ir investuotojams

Nuo 1980-ųjų metų Prestonui teko susidurti su panašiomis problemomis kaip ir kitoms Šiaurės Anglijos vietovėms. Užsidarius gamykloms, kadaise svarbaus pramonės centro padėtis tapo nepavydėtina. Nepaisant vertingo paslaugų sektoriaus augimo, Prestonas siekė finansuoti tolesnę miesto plėtrą daugiausia pasitelkdamas užsienio investicijas, ypač komercijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

2011 m. įvyko lūžis. Po daugiau kaip dešimtmetį trukusių planavimo darbų, 700 milijonų svarų sterlingų (apie 780 milijonų eurų) vertės naujojo prekybos centro miesto centre projektas žlugo. Žinomas „Tithebarn“ projektas turėjo išgelbėti sunkiai besiverčiančią miesto bendruomenę ir sukurti naujas darbo vietas ir paslaugas. Visgi, investuotojai prarado pasitikėjimą projektu dėl finansinės krizės. Galiausiai, pasitraukus vienam iš pagrindinių partnerių, prekybos bendrovei „John Lewis“, Prestono miesto savivaldybė privalėjo projektą atidėti. Viskas atrodė kaip tikra apokalipsė: „Neturėjome jokio plano B“, - teigė tarybos narys Matthew Brown, - „tačiau privalėjome rasti išeitį ir būdą, kaip atsigauti.“

Daugiau nei tradicinis požiūris

Po daugybės mėnesių paieškų, Prestono savivaldybė rado išeitį bendruomenės gerovės kūrimo sektoriuje — tai keletas strategijų, sukurtų siekiant atverti užslėptą vietinės miesto ekonomikos augimo potencialą. Tam buvo sukurta Prestono viešųjų pirkimų specialistų grupė, kuri turėjo išsiaiškinti, kaip mieste buvo leidžiami pinigai naudojant naujovišką išlaidų analizės įrankį. Svarbiausia, jų darbo uždavinys buvo išsiaiškinti, kaip įsitvirtinusios vietinės įstaigos — universitetai, ligoninės, verslo ir būsto organizacijos — prireikus galėtų strategiškiau paskirstyti išteklius ir taip paremti vietines bendruomenes. Dėl šios taktinės viešųjų pirkimų strategijos mieste vėliau buvo išleista daugiau lėšų.
Jau 2015 m. buvo džiaugiamasi vadinamojo Prestono modelio sėkmės rezultatais. Vis dėlto buvo pripažinta, kad galima padaryti daugiau. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios miestas nusprendė prisijungti prie URBACT Procure tinklo. „Tai mus įkvėpė tęsti pradėtus darbus ir suteikė galimybę plėstis, į komandą įtraukiant kitas organizacijas, tokias kaip Smulkiųjų įmonių federaciją bei Prekybos rūmus“, - teigė Tamar Reay, Prestono miesto savivaldybės Ekonomikos atgaivinimo pareigūnė.

Winckley skvero sodai, neseniai atkurta žalioji erdvė prie Prestono pagrindinės gatvės

Miestas sukūrė vietinę URBACT suinteresuotų šalių grupę parengti integruotą planą, kuriuo buvo siekiama efektyviau susieti viešuosius pirkimus su vietiniais poreikiais ir su įsitvirtinusiomis vietinėmis institucijomis sukurti glaudesnio bendradarbiavimo modelį.
Dalyvavimas programoje Procure atvėrė Prestono miesto specialistų akis inovacijoms kituose Europos miestuose, ir taip prisidėjo prie jų pačių bendruomenės gerovės kūrimo. Iš Prahos (Čekija) jie išmoko būdų, kaip įtraukti socialinius ir ekologinius kriterijus į savo viešųjų pirkimų procesą. Iš Kandeliarijos (Ispanija) jie sužinojo apie galimą dalyvaujamojo biudžeto naudą ir iššūkius. Satu Marė (Rumunija) su jais pasidalijo efektyvesnio darbo su vietinėmis įmonėmis strategijomis. Visais trimis atvejais Prestonas tyrinėja būdus, kaip jų savivaldybė gali pasimokyti iš šių Procure programos partnerinių miestų veiklų ir pritaikyti jas savo miesto ateities planams.


Fishergate – viena iš pagrindinių prekybos gatvių Prestone

Lygiai taip pat svarbu ir tai, kad tinklas URBACT suteikė Prestonui galimybę informuoti kitus apie savo pačių sėkmingas inovacijas bendruomenės gerovės kūrime. „Ši programa tikrai pripažino mūsų pastangas įvertindama jas tarptautiniu mastu“, – patvirtino Matthew Brown. Prestono specialistų darbas nagrinėjant miesto išlaidas buvo pripažintas 2017 m. URBACT gerąja praktika ir buvo šiltai priimtas šimtų miesto planavimo specialistų tais pačiais metais vykusiame URBACT miesto festivalyje Taline (Estija). Dėl savo darbo programoje Procure, Prestonas taip pat tapo ES miestų darbotvarkės novatoriškų ir atsakingų viešųjų pirkimų partnerystės nariu. Ši grupė tiesiogiai sujungia miestų valdžios institucijas su nacionalinėmis vyriausybėmis, stebėtojais ir Europos Komisija.

Dalijimasis patirtimi

Visoje Jungtinėje Karalystėje vadinamasis Prestono modelis yra laikomas atsigavimo simboliu, o taip pat netgi nacionalinio taupymo alternatyvos prototipu. Visgi, vietiniu lygmeniu Prestono miesto kelionė tik prasideda. Miesto savivaldybė kuria tolesnius bendruomenės gerovės planus pasitelkdama URBACT Procure tinklo partnerinių miestų bei poindustrinių Amerikos bendruomenių pavyzdžius. Šiuo metu vykstantys projektai apima pastangas skatinti profesinių darbuotojų kooperatyvų kūrimąsi ir visiškai licencijuoto bendruomenės banko įsteigimą.
Visgi, Integruotas veiklos planas nebus paliktas dulkėti ant lentynos. „Mūsų tikslas yra tęsti pradėtą darbą“, – pamąstydama teigia Tamar. „Norime sukurti viešųjų pirkimų vadovą, kuris paaiškintų, ko tikimės iš pirkėjo, o taip pat ir nurodytų tiekėjų konkurso gairių.“ Kol šie planai įgauna savo formą, vienas artimiausių projekto rezultatų išlieka vietinės URBACT grupės narių ryšiai, „ši bendruomenės vieta neišnyks“, – atkakliai tvirtina Tamar. „Įsitvirtinusių institucijų atstovai tęsia savo susitikimus ir išlaidų analizę. Mes taip pat susitarėme bendradarbiauti kurdami ateities projektus.“.

Pagrindinė informacija:
Vietovė: Prestonas (Jungtinė Karalystė)
Gyventojų skaičius: 140 000
URBACT tinklo narys: Procure
Daugiau informacijos: http://www.urbact.eu/procure

Straipnį surasite ir URBACT leidinyje CITIES IN ACTION. Stories of change